sau

3 sáu prt. 1. DŽ¹, Ps pabrėžiant veiksmo savaimingumą, nerūpestingumą, laisvumą: Teip sau lyna, iš nieko prasidėjo Krž. Jis sau dainuoja, ir tiek Grž. Duoda sau į nugarą, ir padaryk jam ką! Slnt. Pasikabinę vieną avį, sáu belupą! Žeml. Valgyk sáu sveika, kad nori, vabalą margą K.Donel. Pririšk karvę pakriūtėj, ir tegu sau ėda Kvr. Kap sau norit, tep būkit Asv. Bet kaip nori sau kalbėk, vis dėlto gyvo žmogaus gaila, ir gana V.Krėv. Žmonės gyveno durnai, kaip sáu nori (ar šiaip, ar taip kalbėk)! Nmk. Ko, rodosi, reikėtų, tik gyvenk sau! Ašb. Dėl manę, regis, tę tu sáu gyvenk! Jon. Gyvena sáu žmogus, i tiek Gs. Gyvensi sau kaip ponia! A.Vien. Pasiėmė kortas ir belošia sáu Sb. O aš vaikščioju sáu, i ką tu man padarysi, bene uždrausi?! Rs. O jos (bulvės) sáu tesupūvie, tesušalie – ne mano! Erž. Nugi važiuok sáu, kad teip nori Sb. Atiduok marškinius ir keliauk sau sveikas, iš kur atvykęs (ps.) rš. Eik sáu nu mano galvos! Erž. Jo nė paklaust nieko negalėjai: eina sáu Jrb. Tegul sáu eina FrnS129(Grl). Nieko tėvas nejunta – sáu parpia! Jrb. O mum kartais sau tenka juodos duonos pavalgyt Pn. Tai ką tu sau gero manai?! V.Krėv. Gražio[je] vieto[je] akmuo kaip trobikė sáu stov[a] LKT104(Pd). Meldės Dievui savo, mąstė sau apie jį SPI40-41. 2. pabrėžiant ypatybę: Gražus sáu vaikinas NdŽ. Visi išėjo laukan ir ramūs sau, o tu čionai trankykis ir su gyvuliais, ir su vaikais V.Krėv. Lygus sáu kelias NdŽ. Ką jis sirgs! Toks sau bučnas, raudonas Gs. 3. būdvardžių, prieveiksmių aukščiausiojo laipsnio sudaromoji dalis: Sáu geriausias Jn(Kv). Sau durniausias vaikas taip nepadarytų Rs. Sau giedriausia gal būti diena, o upelis kriok[a], dėl to Krūkliu ir vadinam End. Sau mažiausiai Palangos tilto yra penkiasdešimt sieksnių Šts. Sáu ilgiáu[siai] išbūsiu nedėlę Up. Sáu daugiau[sia] penki rubliai Up.

◊ bèt sáu

1. [i]vidutiniškai: Gyvena bet sau: nei gerai, nei labai prastai Ut.

2. vidutiniškas: Nei graži, nei negraži – bet sau Mlk.

niẽko sáu

1. neblogai, gerai: Jis niẽko sáu gyvena Ds. Laukuose jau gerai kaitino, bet girioje nieko sau V.Krėv.

2. Rm gražus, geras: Balsiukas niẽko sáu Pc. Niẽko sáu mergaitė, ale kai vijurkas, ka jos nė sumatyt negali KzR. Nieko sau porelė, kaip vyžų (iron.) Šmn. Redveikis kalvis kiek kuprotas, bet šiaip gana nieko sau žmogus I.Simon.

šiaĩp sáu

1. lyg ir neblogas: Ta moteris šiaip sau Lkm.

2. be svarbesnio reikalo: Šiaip sau atėjau pasižiūrėtų A.Vien.

taĩp sáu

1. vidutiniškas, niekuo nepasižymintis: Gerumo te iš jo nėra, teĩp sáu žmogus Klt. Pasižiūrėjau – teĩp sáu mergiotė Ut. Jaunosios suknelė teĩp sáu Ob. Jis jau buvo girdėjęs, kad jo pusbrolis ne taip sau paprastas bernas, bet vyras su galva, mokąs skaityti ir rašyti V.Myk-Put.

2. vidutiniškai: Uogininkų daug, o uogų taĩp sáu Rdn. Ar jau pastaisei? Ar sveikas? – Teĩp sáu Klt. Ar sunkiai te išvažiavęs dirbai? – Teĩp sáu Klt. Šiemet obelės žydėjo teĩp sáu Ob.

3. tarp kitko, be svarbesnio reikalo: Taĩp sáu atejo, seilės pavarvinti Rdn. Aš tik taip sau paklausiau LKGII572(K.Bink). Bažnyčion jis eidavo tik taip sau, dėl žmonių akių rš.

tù sáu sušukimas pasisveikinant: Tu sau, Jonai! Sn.